Kas yra stop-loss pavedimas?
Stop-loss – pavedimas, kurį pateiki iš anksto: „Jei akcija nukris iki 90 €, parduoti.“ Jis laukia ir suveikia tik tada, jei kaina pasiekia tavo lygį. Tikslas – apriboti, kiek gali prarasti, pačiam nežiūrint į ekraną. Tačiau kainos jis negarantuoja: suveikęs jis paprastai tampa rinkos pavedimu, ir didelio kritimo dieną gali būti parduotas gerokai žemiau 90 €.
Kaip veikia
Pirkai po 100 € ir pateiki stop-loss ties 90 €. Akcija lėtai slysta žemyn ir paliečia 90 €. Pavedimas suveikia, akcija parduodama maždaug po 90 €. Praradai 10 % – ne daugiau. Toks ir buvo tikslas.
Bet: įmonė prieš biržos atidarymą paskelbia blogus rezultatus. Pirmas sandoris kitą rytą – po 75 €. Tavo stop-loss suveikia ties 90 €, bet sandorio po 90 € nėra – parduodama po 75 €. Praradai 25 %. Stop-loss saugo nuo lėtų kritimų, ne nuo šuolių (gapų). Stop-limit leidžia nustatyti grindis – bet tada rizikuoji, kad visai nebūsi parduotas.
Kodėl jis dažnai suveikia netinkamai
Akcijos svyruoja. Sveika akcija audringą savaitę lengvai nukrinta 10 % ir po mėnesio vėl grįžta. Su 10 % stop-loss esi parduotas dugne – ir tada turi spręsti, ar pirkti atgal aukštesne kaina, plius komisiniai du kartus. Todėl daug ilgalaikių investuotojų stop-loss plačiuose fonduose ir didelėse įmonėse nenaudoja: svyravimai – būtent tai, ką reikia ištverti.
Kada tai turi prasmę
- Kai turi vieną audringą akciją, kurios kritimo 40 % žinai negalėsiantis stebėti.
- Kai turi svertą (tada jis būtinas – ir paprastai ženklas, kad sverto nereikėjo imti).
- Kai ilgai nesi rinkoje ir negali jos sekti.
Nenustatyk jo per arti. 5 % suveikia nuo paprasto triukšmo. 15–25 % žemiau pirkimo kainos – dažnesnis pasirinkimas tarp tų, kurie jį naudoja.
Tipinė pradedančiojo klaida
Nustatyti stop-loss 5 % žemiau pirkimo kainos akcijai, kuri paprastai svyruoja 3 % per dieną. Jis suveikia per savaitę nuo gryno triukšmo, parduodi su mažu nuostoliu ir žiūri, kaip akcija paskui kyla. Stop-loss turi būti už akcijos įprasto diapazono – kitaip tai tik brangus būdas parduoti.
Štai kaip tai matai Kiggo
Kiggo neprekiauja ir stop-loss pavedimų pateikti negali – tai darai savo tarpininko prekybos lange. Bet Kiggo trumpalaikis vertinimas parodo, kiek akcija paprastai svyruoja, o tai būtent tas skaičius, kurio reikia prieš renkantis, kur turėtų stovėti stop-loss. Skiltyje 52 savaičių intervalas matai metų žemiausią ir aukščiausią kainą.
Susiję terminai
Dažni klausimai
Ar stop-loss garantuoja, kad neprarasiu daugiau?
Ne. Jis suveikia tavo lygyje, bet parduoda ta kaina, kokia yra. Jei kaina peršoka tavo lygį – tarkime, po blogos naujienos per naktį – parduoda žemiau. Tik stop-limit nustato grindis, o tada nesi tikras, kad būsi parduotas.
Kas yra trailing stop?
Stop-loss, kuris seka kainą aukštyn. Nustatyk jį 10 % žemiau, ir jei akcija pakyla nuo 100 € iki 150 €, lygis automatiškai pasislenka iki 135 €. Jei akcija tada nukrinta 10 % nuo viršūnės, parduodama. Jis užfiksuoja pelną, bet vis tiek nukenčia nuo paprastų svyravimų.
Ar man reikia stop-loss savo ETF?
Dauguma ilgalaikių investuotojų jo neturi. Platus fondas krinta su rinka ir atsistato su rinka – stop-loss tave parduoda dugne ir priverčia spėlioti grįžimo momentą. Retai tai geras sandoris.
Kiggo paaiškina — Kiggo nepataria. Niekada nesakome, ką pirkti ar parduoti, o rodikliai lyginami tik tarp tos pačios srities įmonių. Sprendimas yra tavo. Paskutinį kartą atnaujinta 2026-09-23.
Parašė Claus Frisch, Kiggo įkūrėjas. Ne konsultantas, ne bankas — Kiggo paaiškina, tu nusprendi.
