Kas yra obligacija?
Obligacija – tai paskola. Tu paskolini pinigų valstybei, bankui ar įmonei, o už tai kasmet gauni fiksuotas palūkanas (jos vadinamos kuponu) ir sutartą dieną – visą sumą atgal. Tau nepriklauso nė dalelė emitento – tu esi skolintojas, o ne bendrasavininkis. Todėl obligacijos paprastai svyruoja mažiau nei akcijos, bet ilguoju laikotarpiu ir duoda mažiau.
Obligacija – tai paskola: fiksuotos palūkanos kasmet ir visa suma grąžinama pabaigoje.
Pavyzdys su skaičiais
Perki obligaciją kaina 100 už 10 000 €. Jos terminas – 5 metai, kuponas – 3 %.
- Kasmet gauni 300 € palūkanų.
- Po 5 metų atgauni savo 10 000 €.
- Iš viso 1 500 € palūkanų per penkerius metus – nesvarbu, ką tuo metu darė birža.
Jei parduodi anksčiau, gauni tokią kainą, kokią tą dieną siūlo rinka. Ji gali būti didesnė arba mažesnė nei 100.
Kodėl kaina juda, kai juda palūkanų normos
Tavo obligacija moka 3 %. Jei palūkanų normos apskritai pakyla iki 5 %, niekas nemokės 100 už tavo obligaciją su 3 % – už naują jie gali gauti 5 %. Todėl tavosios kaina krinta, kol ji faktiškai neša 5 %. Jei palūkanų normos krinta, tavosios kaina kyla. Palūkanos aukštyn = kaina žemyn, ir atvirkščiai. Kuo ilgesnis obligacijos terminas, tuo labiau svyruoja jos kaina.
Jei obligaciją laikai iki išpirkimo, kainos svyravimai tau nesvarbūs: vis tiek gauni 300 € per metus ir 10 000 € pabaigoje.
Trys rūšys, su kuriomis susidursi
- Vyriausybės obligacijos: Paskola valstybei. Labai saugios, mažos palūkanos. Lietuva jas reguliariai išleidžia ir gyventojams – tai taupymo lakštai.
- Padengtos (hipotekinės) obligacijos: Paskola bankui, užtikrinta būsto paskolomis. Laikomos labai saugiomis.
- Įmonių obligacijos: Paskola įmonei. Didesnės palūkanos, nes įmonė gali bankrutuoti. „High yield“ reiškia didelį pajamingumą – ir didelę riziką.
Dauguma pradedančiųjų perka ne pavienes obligacijas, o obligacijų fondą arba ETF, kuris jų turi šimtus.
Mokesčiai
Obligacijų palūkanos ir pelnas yra apmokestinami, bet pagal taisykles, kurios skiriasi nuo akcijų – ir skiriasi kiekvienoje šalyje. Apie Lietuvą skaityk šio žodyno mokesčių puslapiuose, pavyzdžiui GPM 15 %. Kiggo tavo mokesčių netvarko – tai darai tu, su savo tarpininku ir VMI.
Tipinė pradedančiojo klaida
Tikėti, kad obligacija negali kristi. Gali – kiekvieną kartą, kai kyla palūkanų normos. Ji tik negali nukristi iki nulio, jei emitentas nebankrutuoja, o išpirkimo dieną gauni sutartą sumą.
Štai kaip tai matai Kiggo
Kiggo sukurta akcijoms ir ETF. Jei ieškai obligacijų ETF, Kiggo parodo, kad tai obligacijų fondas, ir praleidžia rodiklius, kurie turi prasmę tik akcijoms. Programėlės žodyne prie obligacijos yra maža laiko juosta su kuponais ir sumos grąžinimu.
Susiję terminai
Dažni klausimai
Ar obligacijos saugios?
Saugesnės nei akcijos, bet ne be rizikos. Kaina krinta, kai kyla palūkanų normos, o įmonė gali bankrutuoti. Stabilių valstybių vyriausybių obligacijos laikomos labai saugiomis.
Kas yra kuponas?
Fiksuotos palūkanos, kurias moka obligacija – tarkime, 3 % per metus nuo nominalios sumos. Pavadinimas kilo iš laikų, kai nuo popierinės obligacijos nusikirpdavai kuponą, kad gautum palūkanas.
Ką reiškia kaina 100?
Kad obligacija prekiaujama lygiai už tą sumą, kurią atgausi išpirkimo dieną. Žemiau 100 perki su nuolaida ir gauni didesnį faktinį pajamingumą; virš 100 moki priemoką ir gauni mažesnį.
Kiggo paaiškina — Kiggo nepataria. Niekada nesakome, ką pirkti ar parduoti, o rodikliai lyginami tik tarp tos pačios srities įmonių. Sprendimas yra tavo. Paskutinį kartą atnaujinta 2026-09-23.
Parašė Claus Frisch, Kiggo įkūrėjas. Ne konsultantas, ne bankas — Kiggo paaiškina, tu nusprendi.
